Lietuvos tautinė olimpiada (1938 m.)


Reikšmingiausia lietuvių sportui – pirmoji Lietuvos tautinė olimpiada vykusi 1938 m. liepos 17-31 d. Kaune ir Klaipėdoje (buriavimo ir irklavimo varžybos). Organizatoriai Kūno kultūros rūmai, iniciatorius Vytautas Augustaitis. Joje dalyvavo daugiau kaip 2000 Lietuvoje, kitose pasaulio šalyse – Brazilija (3 sportininkai), Didžioji Britanija (9 sportininkai), JAV (24 sportininkai), Latvija (65 sportininkai ir 57 turistai), t. p. Vilniaus krašte (24 sportininkai) gyvenančių lietuvių sportininkų. Vyko pagal olimpinių žaidynių tradicijas. Pagrindinė arena – S. Dariaus ir S. Girėno stadionas.

Lietuvos tautinės olimpiados atidarymo išvakarėse į valstybinį stadioną buvo nunešta olimpinė ugnis, uždegta nuo Nežinomo kareivio kapo aukuro. Ją nešė Kauno krepšininkas Petras Jankus Jankevičius. Lietuvos prezidentas Antanas Smetona įteikė olimpinę vėliavą ir sportininkai pakartojo skaitomą olimpinės priesaikos tekstą: „Mes, laisvosios Lietuvos ir pasaulio kraštų lietuvių jaunimas, jausdami tautos šauksmą burtis į vieną šeimą, susirinkę pirmojon Tautinėn olimpiadon dvidešimtaisiais Lietuvos laisvės metais, žinodami sunkius Lietuvių tautos kovų kelius dėl jos buvimo ir nepriklausomos Valstybės atstatymo, didingos Lietuvos praeities gaivinami, lenkdami galvas Tautos karžygiams, aukojusiems jėgas ir gyvybę Lietuvių tautos laisvei apginti, prisiekiame būti ištikimi amžiniems Lietuvių tautos siekiams, ugdyti jėgas Tautos siekimams vykdyti, visur ir visuomet saugoti ir ginti Tautos garbę, varžydamiesi su pasaulio pranašiaisiais, ryžtis juos pralenkti, tvirčiau, greičiau, gražiau tarnauti Lietuvai, te Visagalis mums tai padeda.“ [1]

Programoje buvo 17 sporto šakų varžybos: aviacijos sportas (aviamodeliavimas, sklandymas, skraidymas), boksas (8 svorio kategorijų), buriavimas, futbolas, irklavimas, žirgų sportas, moterų ir vyrų krepšinis, lengvoji atletika (29 rungtys), plaukimas (keturios moterų ir šešios vyrų rungtys), stalo tenisas, sunkioji atletika (5 svorio kategorijų), šaudymas, šuoliai į vandenį, tenisas (komandinės ir individualiosios), moterų ir vyrų tinklinis, dviračių sportas, tautiniai šokiai (buvo laikomi sporto šaka). Dalyvavo daug sportininkų, dalis kurių vėlesniais metais liko okupuotoje Lietuvoje, ir jeigu nebuvo nužudyti, ištremti ar kitaip represuoti, toliau sportavo ir pasiekė gerų rezultatų, tapo gerais treneriais, sporto organizatoriais: Jurgis Astrauskas, Raimundas Bagdonavičius, Vladas Dzindziliauskas, Juozas Klimas, Marija Kuzmickaitė, Juozas Pimpis, Leonas Puskunigis, Stasys Šačkus, Aleksiejus Šimanas, Valentinas Vaškelis, Alfonsas Vietrinas, Antanas Zaboras ir kiti.

Pirmosios Lietuvos tautinė olimpiados pavyzdžiu 1978 m. Toronte surengtos pasaulio lietuvių sporto žaidynės, kurios vyksta iki šiol. Antroji Lietuvos tautinė olimpiada surengta 1998 m. Šiauliuose, trečioji – 2002 m. Vilniuje, ketvirtoji – 2006 m. Panevėžyje.

Pasigrožėkite to meto reportažu.