Vilniaus universitetas – seniausia ir didžiausia* aukštojo mokslo įstaiga Lietuvoje, įsteigta dar 1579 metais, balandžio 1 d.** Pats ten mokslus krimtau, Filologijos fakulteto suolus tryniau ir VU kiemelių grindinį brūžinau. Patiko man studijuoti VU pastatų komplekse, Vilniaus Senamiestyje, nes gražūs seni pastatai, Renesanso ir Baroko stiliaus… tik va bėda, kad truputį vėsoka buvo ten, kur aš studijavau tiek žiemą (sedėdavom su paltais), tiek vasarą (sedėdavom su megztiniais) Filosofijos ir Istorijos fakultetuose padėtis, kiek žinau, geresnė, o grožio ne mažiau. Tai linkiu ir Filologijos fakultete sulaukti atsinaujinimų. Nors gal vėsuma ir gerai? Padeda dėstantiems ir studijuojantiems išlaikyti jaunystę ir grožį.
Tai jei kada lankėtes VU, matėte, kad istorijos ten apstu. Tiek apstu, kad turistams ten įeiti kainuoja, o po Biblioteką ekskursijas veda tik paties VU gidai. Dalį istorijos įdomybių rasite apačioje, o kad sužinotumėt kitą dalį, teks apsilankyti ten patiems. Pradedam.
VU įkūrimas
Šiaip tai visiems ten viskas aišku, ane? 1579 metai, balandžio 1-a diena. VU puslapyje taip ir parašyta, viskas į lentynėles sudėliota. Pradėjus kapstytis giliau, į paviršių iškyla neaiškumai.
Jėzuitai į Vilnių atkeliavo 1569 metais, norėjo kovoti su baisingąją Reformacija ir skleisti mokslo šviesą. Tam tikslui 1570 metais įkūrė Vilniaus Jėzuitų kolegiją ir pirmąją biblioteką šalyje***. Bibliotekai įsikurti pagrindą padėjo pats Žygimantas Augustas, padovanojęs savo neįkainojamų knygų kolekciją. To pačio dešimtmečio pabaigoje, 1577 metais, padaugėjus abiturientų, gautas popiežiaus pritarimas pertvarkyti Kolegiją į Akademiją. Tai – itin svarbus žingsnis universiteto link. 1578 metais Steponas Batoras, tuometinis LDK valdovas, išleido pirmąją privilegiją (dar rašoma, kad ji buvo preliminari), kuria norėjo patvirtinti Vilniaus akademijos įsteigimą, bet ant privilegijos nebuvo uždėtas LDK antspaudas. Antspaudą valdė Mykalojus Radvila Rudasis, kuris buvo kalvinistas, vadinasi, Reformacijos šalininkas. Taip jau išėjo, kad Jėzuitai, įkūrę kolegiją ir norintys įkurti akademiją, susibūrę tam, kad nugalėtų tokius kaip Radvila Rudasis, antspaudo iš jo gauti šansų turėjo mažai. Teko ieškoti kitų būdų legitimizuoti akademijos steigimą.
1579 metais balandžio 1-ą dieną (tuo metu tai dar nebuvo melagių diena) Steponas Batoras išleido dar vieną privilegiją, patvirtinančią akademijos steigimą. Šįkart pasirašė būdamas Vilniuje ir iškart po to privertė vicekanclerį, taip pat kalvinistą, dokumentą užantspauduoti. Tais pačiais metais Popiežius patvirtino akademijos įsteigimą savo išleista bule. Mano išvados, kad 1579 metų balandžio 1-a pasirinkta kaip akademijos steigimo data patogumo dėlei, nes priešingu atveju galima ginčytis dėl dar bent trijų variantų. Taigi dabar balandžio 1-ą Vilniuje laukiame net dviejų didelių šventimų: Universiteto ir Užupio Respublikos steigimų.
Įkūrimo istoriją čia galima būtų ir baigti, bet dar lieka pirmojo VU rektoriaus klausimas. Čia ne klausimas, straipsnio autoriau, sakysit, nes Petras Skarga**** visur skelbiamas kaip pirmasis lektorius 1579-1582 metais! Užbėgdamas kaltinimams už akių, pripažinsiu iškart, kad taip manau ir aš. O štai kitaip mano tiek angliška, tiek lenkiška Wikipedija, kur pirmuoju VU rektoriumi yra laikomas toks Jakub Wujek, o Petras Skarga, pažymima, buvo vicerektoriumi 1579-1580 metais. Ai, sakysit, Wikipedijos ekspertas atsirado! Jo, bet informaciją Wiki pasiima iš Enciklopedia Polska. Tai kas čia per Jakub Wujek? Neprįpažįstam mes jokio Jakub’o! Velnias slypi detalėse, ponios ir ponai. Pasirodo, kad Jakub Wujek iš Vilniaus išvyko dar 1579 metais, o de facto rektoriumi tapo Petras S. Taip jį ir vadino žmonės iš ne VU bendruomenės. Bet užtatai Jėzuitų ordino taisyklės neleido jo lektoriumi de jure vadinti tol, kol neatėjo Popiežiaus bulė iš Romos. Bulė keliavo ilgai ir Vilnių pasiekė 1580 metais. Iš ten ir konfūzas, bet dabar jūs atsakymą žinote ir kitaip manančių spaudžiami, nepasiduosite.
VU pavadinimai
1579 m. – Academia et Universitas Vilnensis Societatis Jesu (Jėzaus Draugijos Vilniaus Akademija ir Universitetas). Čia kaip ir aišku – Jėzuitai įkūrė, kaip norėjo, taip ir vadino;
1782 m. – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos vyriausiąja mokykla – Schola Princeps Magni Ducatus Lithuaniae. Taip nutiko todėl, kad devyniais metais anksčiau VU perėjo LDK Edukacinės komisijos žinion. T.y. valdžią perima pasaulietinė organizacija, Jėzuitų Draugija panaikinama ir VU tampa mokykla;
1797 m. – Vilniaus vyriausioji mokykla – Schola Princeps Vilnensis. Po LDK padalinimų 1795 metais, Rusijos valdžia keičia pavadinimus;
1803 m. – Vilenskij imperatorskij universitet – Imperatoria Universitas Vilnensis. Didelė garbę VU suteikė priedėlis imperatorskij, o statusą imperijoje – puikūs akademiniai pasiekimai.
1832 m. – Be pavadinimo. Uždarė Vilniaus universitetą valdžia imperatoriaus. Nepadėjo nė žymūs mokslinčiai ar poetai, skalsią mokslo duoną VU kramtę, anei garbusis imperatorskij statusas. Prie 1831 metų sukilimo ženkliai prisidėję VU slaptųjų studentų draugijų nariai padėjo valdžiai apsispręsti – VU uždarytas 87 metams.
1919 m. – Stepono Batoro universitetas. Lenkai taip sugalvojo, kurie nuo 19 metų Vilnių ir valdė. Gražiai sugalvojo – VU įkūrėjo vardu pavadino.
1939 m. – Vilniaus universitetas. Vilnių perima Lietuvos valdžia, VU pirmą kartą istorijoje vadinamas taip kaip ir dabar.
1944 m. (ar kažkada po to) – Vilniaus Darbo raudonosios vėliavos ir Tautų draugystės ordinų valstybinis Vinco Kapsuko universitetas. Ilgiausias ir iškilmingiausias VU pavadinimas. Akivaizdu, kad taip pradėtas vadinti dar ne 1944 metais, bet detalės čia mums nesvarbios. Svarbu tai, kad ant mūsų protėvių diplomų puikuojasi ši galios ir išmonės išraiška, kelianti akademinės dvasios lygį, intelektualinį postūmį ir penkmečio planų įgyvendinimo greitį kokiais 12%.
1990 m. – Vilniaus universitetas
„Nuogalių salė“
Taip nepagarbiai Vilniaus universiteto studentai vadina Petro Repšio freską „Metų laikai“. Pažiūrėkit į foto patys – nė gramo moralės ar skrupulų! Lietuviai vaizduojami vien nuogi, kas formuoja neteisingą studentų požiūrį, smukdo moralę ir skatina nuogai bėgioti po laukus. O jei rimtai, tai šis meno kūrinys savyje yra sukaupęs tiek paslapčių, kad niekas jų visų dar taip dorai ir neišnarpliojo. Pasakojant trumpai, tai kūrinys „Metų laikai“ pasakoja apie lietuvių papročius, žaidimus ir gyvenimo ciklą. Vidurinė kolona – tai Gyvenimo medis, kuris šakojasi į keturis metų laikus: žiemą, vasarą, rudenį ir pavasarį. Lietuviai vaizduojami nuogi todėl, kad autorius nenorėjo perteikti laikmečio, nes įvilkti į rūbą – lygu pademonstruoti kultūrinį klodą, o čia lietuviai yra atvaizduojami kaip gyvenimo ciklo, teatro dalyviai, kur laikas niekada nesustoja. Petras Repšys tame kambaryje sudėjo labai daug, tad savo gerbiamiems skaitytojams prižadu, kad kada visą straipsnį vien apie tą salę parašysiu.
Įvairios įdomybės
Puikiai visiems žinoma, nes nuo Universiteto gatvės matoma, skulptūra – Kristijonas Donelaitis. Pastatyta ji 1980 metais, rašytojo 200-ų metų mirties proga. Įdomu, kad originaliai skulptūros turbūt statyti leidę nebūtų. Nebuvo Donelaitis anei revoliucionerius, anei koks pažengęs komunistas. Tam, kad išvengtų rūpesčių ir visokių ten valdžios klausimų, VU valdžia nutarė pastatyti skulptūrą savo teritorijoje. Tiesa, pagudravo ir skulptūra formaliai stovi „po stogu“, t. y. VU plote, bet, na, patys matote – grožėtis ja gali visi, kas tik praeina Universiteto gatve.
Pati „aikštė“, į kurią žvelgia Donelaitis, vadinama Bibliotekos kiemu. Jums nekeista? Nes man tai keista, kaip kiemu galima vadinti aikštę? Pasirodo, kad aikšte ji buvo ne visada. Iki XIX a. pirmos pusės čia išties buvo kiemas, kurį įrėmino ten stovėjęs namas. Po to buvo nuspręsta rekonstruoti Prezidentūros rūmus (anuomet Generalgubernatorių buveinė), o architektu pasirinktas garbingasisV. Stasovas iš Sankt Peterburgo. Problemos pasimatė tuomet, kai statybininkai peržiūrėjo rekonstrukcijos brėžinius ir paaiškėjo, kad vietos jiems nelabai užtenka. Garbingasis architektas niekada prieš tai, o ir po to, Vilniuje nesilankė, tad šiek tiek apsiskaičiavo. Vilniaus biurokratai bijojo ką nors keisti garbingojo architekto brėžiniuose, tad rado kitą išeitį: nugriovė dalį VU korpuso, alumnato trobas ir pastūmė Universiteto gatvę kiek į šoną. Tad todėl ir matote tokį nenatūralų gatvės linkį ties rytiniu Prezidentūros korpusu.
Atskiro paminėjimo vertos VU bibliotekos durys. Pastatytos 1997 metais, pirmosios knygos lietuvių kalba, M. Mažvydo Katekizmo, 500-ioms metinėms. Kainavo, pasak miestiečių mito, 300 tūkstančių litų (turistams sakau, kad 100 tūkst. eurų, kad būtų įspūdingiau), bet dabar beveik nenaudojamos. Kur tau naudosi tokias prašmatnias duris? Jei atidarysi jas, grožio nesimatys! Ant tų durų daug žinomų personų pavaizduota. Dabar atskleisiu tik vieną paslaptį: ką vaizduoja durų rankenos? Jūsų spėjimai… Ne, tai ne gyvatės. Ir ne žalčiai. Šios durų rankenos – tai lietuviški aitvarai, mistinės dvasios, kuriomis tikėjo pagonys. Aitvarų pagrindinė užduotis – nešti turtus, bet, kaip ir daug kitų dvasių, šios yra klastingos ir turtus neša ne iš bet kur, bet vogdamos iš jūsų kaimynų ar artimųjų. Tad glostydami rankenas būkite atsargūs su savo turtų troškimais, valdykitės, gerbiamieji skaitytojai.
Vilniaus universitetas slepia dar ne vieną įdomybę: VU aula, kurioje dabar valgykla/kavinė, o studentai ją vadina morgu, freskos Filologijos fakultete, sukurtos sgrafito stiliumi, architekto Šulco istorija, Šv. Jonų bažnyčia ir Didysis kiemas, kuriame viso labo 2012 metais atidarytos visiškai naujos/nenaujos freskos ir dar daug kitų. Bet pabaigai pasakysiu man pačiam labai įstrigusį faktą: Vilniaus universitetui ne tik priklauso daugybė nekilnojamo turto Vilniaus ir Kauno senamiesčiuose, tai ne tik pažangi ir tikrai, Lietuvos mastais, stipri mokslo įstaiga, VU – 7-as didžiausias darbdavys Lietuvoje*****. Nustebinau? Labai tikiuosi, kad ne tik šiuo, bet ir kitais faktais. Iki susirašymo!
*Greita paieška internete pateikia priešingos informacijos dozę. Pasirodo, kad MRU deklaravo daugiau studentų nei VU dar 2011 metais, bet naujausios info aš nežinau. Kas turi tikslesnius duomenis, pasidalinkite.
**Čia turėjo būti toks trumpas komentaras, kad nelabai ten su įkūrimu aišku, bet, pradėjus ieškoti tikslesnės info, paaiškėjo, kad čia visą straipsnį apie tai galima rašyti. Tai iš manęs gavot porą pastraipų.
***Biblioteka iki šiol yra įsikūrusi tose pačiose patalpose kaip ir 1570 metais. Tokiu ilgaamžiškumu ir stabilumu negali pasigirti nė viena kita įstaiga Lietuvoje. Labai laukčiau pavyzdžių senesnių įstaigų (išskyrus Katalikų bažnyčią, nes nu čia akivaizdu), kurios išlaikė panašias tradicijas kaip VU biblioteka.
****Petrą Skargą dar ir Palaimintuoju ketinama skelbti https://www.15min.lt/naujiena/laisvalaikis/ivairenybes/pirmaji-vu-rektoriu-petra-skarga-siekiama-paskelbti-palaimintuoju-61-476104. Ar jau paskelbė, informacijos neradau. Jei turit update’ą, duokit žinot.
*****10 didžiausių Lietuvos darbdavių: 1) Maxima 2) Lietuvos geležinkeliai 3) LSMU ligoninė 4) Kauno klinikos 5) Palink, Lietuvos Paštas 6) Lietuvos kariuomenė 7) Vilniaus universitetas 8) VU ligoninė Santaros klinikos 9) Kesko Senukai Lithuania 10) Norfos mažmena.
Straipsnio ir nuotraukų autorius: Paulius Jonis
DAUGIAU GIDO PAULIAUS STRAIPSNIŲ:
– KUR VILNIAUS KATALIKAI NESILANKO
– UŽUPIS, KURIAME DAR NESILANKEI
– TOP 7 KATEDROS AIKŠTĖS PASLAPTYS