TOP 7 Katedros aikštės paslaptys


Stoviu Vilniuje, Katedros aikštėje. Man po kojomis viena iš 2-jų žymių plytelių, mininti Baltijos kelią*. Ši, mano nuomone, daug svarbesnė plytelė yra mažiau žinoma ir, akivaizdu, ne tokia populiari. Neseniai praeinant pro ją su žmona, pasakojau jos istoriją: sukurta 2013 metais, o dvi kopijos iškeliavo į Rygą ir Taliną, pro kur ir ėjo pati fantastiškiausia man žinoma protesto akcija pasaulio istorijoje. 

Stovėdamas prie Baltijos kelio plytelės galvoju apie Katedros aikštę – Lietuvos širdį. Visais atžvilgiais ši vieta buvo miesto ir valstybės centru ilgus šimtmečius: čia stovėjo kunigaikščių, o vėliau ir karalių pilys ar rūmai, čia iškilo svarbiausias religinis pastatas – Katedra, čia vyko svarbiausi Sąjūdžio protestai. Eidamas aplink aikštę, matau daugybę neįtikėtinos Lietuvos istorijos pėdsakų.  

  1. 7 Raudonos grindinio plytelės


    Ypačiausių istorijos pėdsakų sąrašą pradedu nuo raudonų Katedros aikštės grindinio plytelių. Visi jas matėme, bet tikrai ne visi žino, ką šios simbolizuoja. 1503 m. LDK kunigaikštis Aleksandras prisakė pastatyti miestelėnams Vilniaus miesto sieną. Miestelėnai sienos norėjo patys, todėl, matyt, ir pavyko ją suręsti visai greitai – per kiek daugiau nei 20 metų. Siena turėjo apginti nuo totorių, bet, žinia, nelabai pavyko jai atlikti savo funkcijos, kai XVII a. viduryje Vilnius buvo užimtas. Siena daugumoje vietų buvo išgriauta, o iki mūsų dienų išliko vieninteliai Aušros vartai (viso Vilnius turėjo net 10 vartų). Dar 2000 m. aikštė buvo rekonstruota, o rekonstrukcijos metu vyko kasinėjimai. Kasinėjant buvo kuo tiksliausiai identifikuota linija, kur ėjo miesto gynybinė siena**. Tai ten ir sudėtos šios raudonos plytelės, o 2-jose vietose jos net žymi buvusių miesto vartų linijas: prie Katedros įėjimo, kiek kairiau ir netoli pėsčiųjų perėjos einant Pilies gatvės link. Man pačiam teko kalbėti su žmonėmis, kurie prisidėjo, rekonstruojant aikštę ir sužinojau, kad juodos granito plytelės vadinasi „Zimbabwe black“, o raudonos, žyminčios sieną, „Chinese pink“. Įdomu, ar sienos statybai miestelėnai taip pat naudojo kiniškus akmenis?

  2. 6 Kazimiero, Elenos ir Vladislavo skulptūros


    Ant Katedros stogo esančios 3 skulptūros buvo didelių diskusijų objektas. Žiūrint iš priekio mes dešinėje matome Šv. Kazimierą, Lietuvos globėją, kurio simbolis yra Karūna prie kojų, iš kairės – Šv. Vladislovas, Lenkijos šventasis, o per vidurį su kryžiumi – Šv. Elena, anot kai kurių šaltinių – Rusijos globėja. Faktas, kad jų nebuvo originaliame Lauryno Gucevičiaus dizaine, o dastatytos jos XIX a. pradžioje. Tai štai leido jas statyti jau ne LDK, o carinės Rusijos valdžia. Iš ten ir kontroversija. Sovietams aišku buvo dzin, kas jas leido statyti ir iškart po 2-ojo pasaulinio karo jos buvo nugriautos. Mano patėviui tarnaujant Sovietų armijoje vienas kapitonas pasakojo, kad jis ir vadovavo skulptūrų nuvertimo darbams. Anot jo, prireikė net penkių Studebaker sunkvežimių, kad būtų galima nutraukti skulptūras. Kur jos buvo išvežtos ir kas su jomis padaryta, neaišku. Skulptorius Stanislovas Kuzma atkūrė jas 1997 m., kas sukėlė rimtą tuometinės žiniasklaidos šurmulį. Cherchez la femme, nes to kaltininkė be jokių abejonių buvo Šv. Elena. Dabartinės skulptūros pagamintos iš žalvario, viduje tuščiavidurės. 

  3. 5 Paverskime Katedrą...


    Tęsiant pokario temą, kaskart prisimenu, kuo Katedra vos netapo. Sovietai, kaip žinia, ne itin mėgo bažnyčių: kai kurias jų vertė sandėliais, kitas tiesiog uždarinėjo, Šv. Kazimiero bažnyčią pavertė ateizmo muziejumi (ATEIZMO, KARLAI… logika nepaaiškinamas sprendimas…), o štai Katedrai jie turėjo itin gerą planą. Daug erdvės, mąstė jie, koplyčios tokios patogiai atskirtos viena nuo kitos, tai čia tikrų tikriausias GARAŽAS! Žodžiu, tuometinė Vilniaus valdžia 6-o dešimtmečio pradžioje Katedrą norėjo paversti automobilių dirbtuvėmis, garažu ar pan. Įsivaizduojat, ane? Brum brum brum, - įvažiuoja autobusas pro pagrindines Katedros duris. Priparkuojam Kazimiero koplyčioje, pakeliam, paremontuojam. Valio, valio, valio! Atkalbėjo nuo tokių sumanymų tik Vilniaus architektai, paaiškinę, kad pastatas stovi ant itin minkštos žemės, graužiamos gruntinių vandenų ir nuo automobilių sukeliamos vibracijos gali paprasčiausiai sugriūti. Dėl Katedros priimtas kitas sprendimas ir ji virto dailės galerija.

  4. 4 Vilniaus vardo kilmė

    Vilnius savo vardą aišku pasiskolino nuo upės, bet įdomesnis klausimas – o kodėl nuo mažesnės, Vilnelės, o ne nuo didesnės, Neries? 

    Atsakymas itin paprastas ir jo pėdsakų mes randame netoli Užupio. 1881 – tokį skaičių matome virš undinės, kurią randame prie Užupio tilto. Vis tik skaičius su Undine neturi nieko bendro, o žymi pylimo pastatymo metus. Pylimo, kuris turėjo padėti kovoti su potvyniais Vilniuje ir galutinai nustatė naują Vilnelės vagą. Iki tol Vilnelė tekėjo dabartinėmis Maironio, Šventaragio ir Arsenalo gatvėmis, tad visiškai supo visą Vilniaus valdžios ir religinį centrus. Įsivaizduojant tokią situaciją darosi akivaizdu, kad Vilnius – taiklus pavadinimas.

  5. 3 Katedros varpinės laikrodis


    Varpinės pastatas – buvusi Vilniaus gynybinės sienos dalis***. Laikrodis senesnis už Big Ben’ą. Daugiau nei 340 metų senumo. Iki visai neseniai veikė jis mechaninio mechanizmo pagalba, o jo priežiūra ėjo iš tėvo sūnui. Dabar jau naudoja skaitmeninį mechanizmą ir laiką muša kas 15 minučių. Ir net su skaitmeniniu mechanizmu, skuba 2 minutes. Visada. Tikrinau kelissyk, bet nu skuba, rupūžė. Nuolat jautiesi, kad kažkur vėluoji… Čia gal net ne paslaptis, bet labai jau nervuoja. Einu rašyt kito punkto.

  6. 2 Katedros varpinė – potvynio liudininkė

    Paskutinis didelis potvynis Vilniuje įvyko lenkmečiu – 1931 m. Tuomet vandens lygis pasiekė neįsivaizduojamus 8 m 25 cm. AŠTUONI METRAI! Fantastiškos nuotraukos parodo, ką tai reiškė Vilniaus gyventojams, o Katedros aikšte plaukiojo valtys. Kad būtų lengviau įsivaizduoti, ką tai reiškia – pažiūrėkite į Varpinės pagrindą ir pamatysite kitokios spalvos tinką. Spalvą jis pakeitė būtent po to potvynio. Įspūdinga, ką?

    Šiaip tas potvynis turėjo ir teigiamą pusę – po jo labai išsigąsta, kad Katedra tuoj ims ir sugrius. Pradėjo kasinėt jos požemius ir atrado Barboros Radvilaitės kapą. Stebuklai, ne kitaip!

  7. 1 Kodėl griūna Gedimino kalnas ir kaip tai sustabdyti?


    Belieka galvoti norą ant stebuklo plytelės...


    *Kita žymi plytelė - Gitenio Umbraso "Stebuklas". Daug kas iš vietinių ir turistų ten stoja sugalvoti norą. Sugalvoji norą, apsisuki triskart ir GARANTUOTAI išsipildys. Gražiausias mano matytas vaizdas buvo, kai sunkiai paeinančių ir vienas kitą palaikančių pensininkų pora sustojo prie plytelės, močiutė apsisuko kartą, kitą aplink savo ašį ir abu šypsodamiesi nukulniavo Pilies gatvės link.

    **Žymi ne tik sienos liniją, bet ir 2 neišlikusius gynybinės sienos bokštus. Juos galite rasti po medžiais netoli Šventaragio gatvės. Taip pat siūlau ateiti į vieno iš jų vidurį ir pabandyti ką nors šaukti - būsite nustebinti įdomaus fizinio reiškinio - aido. Kaip veikia, nežinau, bet parėkaut ten tikrai smagu.

    ***Vilniaus restauratoriai dirba neįtikėtinai gerai. Čia be jokios ironijos. Pažiūrėkit pvz. į Katedros varpinės sienas, kur matyti raudonos plytos. Idėja tokia - atidengi viršutinius sluoksnius, kad matytum pastato istoriją, jo kitimą. Varpinė yra vienas iš daugelio tokių pavyzdžių, kuriuos tikiuosi priminti ir kituose straipsniuose.

    Straipsnio ir nuotraukų autorius: Paulius Jonis

    DAUGIAU GIDO PAULIAUS STRAIPSNIŲ:

    KUR VILNIAUS KATALIKAI NESILANKO

    UŽUPIS, KURIAME DAR NESILANKEI

    MANO ALMA MATTER - VILNIAUS UNIVERSITETAS